Valdorfo pedagogika
Klaipėdos Gedminų progimnazija
BENDRIEJI PRINCIPAI
Klasėms, taikančioms Valdorfo pedagogikos elementus, nesvetima holistinė pedagogika (visuminis požiūris į vaiko ugdymą, kuris apima pažintinę, socialinę, emocinę vaiko raidą). Neapsiribojama vien dalykų mokymu ir intelekto lavinimu, daug dėmesio skiriama socialiniams, meniniams įgūdžiams, praktinei mokinių veiklai, emociniam ugdymui.
UGDYMO PROGRAMOS
Pradinėje mokykloje tęsiamas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje pradėtas vaiko fizinės ir intelektinės, emocinės sričių ugdymas, mokiniai ugdomi pagal LR Švietimo ministerijos patvirtintas Bendrąsias programas. Jeigu mokinys patiria mokymosi sunkumų, įvertinus jo gebėjimus rekomenduojama ugdyti pagal pritaikytas Bendrąsias programas arba individualizuotas programas.
PAMOKOS. PAGRINDINĖ PAMOKA
Kiekvienos dienos pirmoji pamoka pradedama specifiniu pasisveikinimu ir praėjusios dienos įspūdžių aptarimu. Du kartus savaitėje diena pradedama pagrindine pamoka (tai taikoma tik per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas), kuri trunka dvi akademines valandas (90 min.). Pamoka pradedama ritmine dalimi: mokiniai dainuoja, žaidžia, deklamuoja, daro įvairius ritminius pratimus arba tiesiog bendrauja. Ritminė dalis yra skirta klasei suburti, nuteikti ją darbui. Per pagrindinę pamokos dalį prisimenama praeita tema, pateikiama nauja medžiaga. Pamokos pabaigoje mokytoja pasakoja pasakas, legendas, istorijas (priklausomai nuo amžiaus tarpsnio).
Po pagrindinės pamokos mokomasi kitų bendrojo ugdymo dalykų, pamokos trunka 45 min. (35 min.).
Technologijų pamokose nemažai dėmesio skiriama amatams ir praktiniam jų mokymuisi. Kūno kultūros pamokose dalis pamokų skiriama gilesniam savo kūno poreikių pažinimui, supažindinama su elementariais meditacijos, jogos pagrindais. Klasių valandėlių metu lavinami mokinių socialiniai, bendradarbiavimo įgūdžiai (klasių vadovai savo nuožiūra renkasi LR Švietimo ministerijos aprobuotas prevencines programas, metodinę medžiagą).
Pagal progimnazijos galimybes, mokiniai papildomai mokosi teatro subtilybių.
MOKYMASIS BE VADOVĖLIO, PRATYBŲ SĄSIUVINIO
Mokiniai pamokose naudojasi vadovėliais, pratybų sąsiuviniais, parengtais pagal Bendrąsias programas. Gali būti pamokų, kai mokytojas atsisako vadovėlio, pratybų sąsiuvinio ir pats savo nuožiūra parenka įdomią, prieinamą, aktualią nagrinėjamai temai medžiagą. Dažniausiai vadovėliai, pratybų sąsiuviniai naudojami lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos pamokose, rečiau - mokantis pasaulio pažinimo.
SĄSIUVINIS-KNYGA
Mokinio sąsiuvinis – tai pagal amžių ir gebėjimus apipavidalinti jo darbo užrašai. Šiuose sąsiuviniuose mokiniai braižo mąstymo žemėlapius, diagramas, pasižymi svarbiausias temos mintis („Amerikietiškas metodas“). Svarbiausia, kad šiame sąsiuvinyje mokinys viską daro pats: pats rašo svarbiausias temos mintis, apipavidalina, iliustruoja mokomąją medžiagą. Toks kūrybinis darbas leidžia vaikui gilintis į mokomąją medžiagą per asmeninį suvokimą.
MOKINIŲ VERTINIMAS
Informaciją apie vaikų pasiekimus ar nesėkmes mokytoja reguliariai išsako tėvams susitikimų metu (Tėvų valanda), tariasi bei drauge sprendžia, kaip padėti įveikti sunkumus. Mokytojas stebi kiekvieno mokinio individualią raidą ir pasiekimus, jo dalyvavimą įvairioje veikloje, pastangas, aktyvumą, ypatingus gebėjimus kokioje nors srityje, pasiekimus socialinėje srityje, tai fiksuoja „Mokinio akademinės ir socialinės pažangos aplanke“. Mokytoja naudoja formuojamąjį, diagnostinį, apibendrinamąjį vertinimo būdus, pusmečių pabaigoje mokinių akademinius pasiekimus vertina pagal Bendrojoje programoje nusakytus pasiekimų lygių požymius. Baigus 4 klasę išduodamas patvirtintos formos bendrojo lavinimo mokyklos mokymosi pasiekimų pažymėjimas.
KLASĖS MOKYTOJAS
Klasės mokytojas vadovauja savo klasei ketverius metus ir pats moko visų pagrindinių dalykų (išskyrus anglų k., šokio, muzikos). Penktoje klasėje vaikai pereina į dalykinę sistemą ir juos ugdo skirtingų dalykų mokytojai, paskiriamas klasės vadovas. Pradinių klasių mokytoja glaudžiai bendradarbiauja su klasės vadovu, padeda geriau pažinti ugdytinius, jų tėvelius.
Mokytojai sistemingai savo žinias bei įgūdžius tobulina Laisvųjų Valdorfo mokyklų sąjungos mokytojų rengiamuose seminaruose, bendradarbiauja su Kauno Valdorfo mokyklos, Vilniaus Valdorfo mokyklos bei Kelmės ,,Aukuro" pagrindinės mokyklos mokytojais.
„ŽALIASIS“ UGDYMAS
Be pagrindinių mokomųjų dalykų mokymo, labai svarbu mokyti vaiką būti taikoje su savimi ir bendrystėje su kitais, mokytis gyventi darnoje su gamta, atsakingai ir su dėkingumu naudotis jos dovanomis, kartu kurti bendruomenišką mokyklą, atliepiančią laiko dvasią. Tuo tikslu rekomenduojama kuo daugiau pasaulio pažinimo pamokų vesti įvairiose edukacinėse aplinkose, užsiimti tiriamaja, praktine veikla. Šių klasių mokiniai vykdo projektus „Gydomoji gamtos galia", ,,Auginu ir augu pats". Pagal galimybes kuo aktyviau įsitraukia į įvairius sveiką gyvenseną, ekologiją skatinančius miesto, respublikos projektus, mokosi atsakingai rūšiuoti buitines atliekas.
BENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS
Tėvai (globėjai, rūpintojai) įsipareigoja prisiimti atsakomybę už savo vaiko auklėjimo ir ugdymo namuose tęstinumą pagal pagrindines Valdorfo pedagogikos nuostatas, kuo aktyviau dalyvauti „valdorfiečių“ bendruomenės veikloje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) prašoma kuo dažniau ateiti į pamokas ir būti mkokytojos padėjėjais, pravesti tam tikrus užsiėmimus, dalyvauti edukacinėse išvykose. Vakarais, vieną kartą per du mėnesius (laiko tarpas gali keistis), tėvai renkasi į „Kūrybiškumo vakarus“, kurių metu kolektyviai padeda mokytojoms pagaminti įvairias mokomąsias priemones, susitvarkyti bendro naudojimo erdves, klausosi tikslinių paskaitų, mokosi įvairių rankdarbių vieni iš kitų ir pan.